Ir al contenido

Tü alataka namüin naa wayuukana sünainjee su'wanajaain mmapa'akalü

Tü Wikipeetia
Sequía en la Guajira

Tü alataka namüin naa wayuukana sünainjee su'wanajaain mmapa'akalü (alijunaiki: las consecuencias del cambio climático sobre la población wayuu) Sutuma su'wanajaain mouliaa tü mmapa'akalü süchiirua jo mayaawasein tü juyaka, kapüleejaasü joolu'u tü akuwa'ipaaka otta müsia kasa supushuwa'a namüin na wayuukana.[1]

Shiasa'a sümaiwa, na wayuukana ekapü'üshi sünainjee tü na'atiaka makatka tü maikika, kalapaasü, ai, püla'ana, kineeya, kepeshuuna ow, jo müsia sünainjee shi'irukuu narüleejüinka makatka kaa'ula otta pa'a, sünainjee tü na'yataaka anain, anapü'üshi naya, süka jamüin emirashii naya sutuma tü eekalü nama'ana jo mayaainjee anain naya nnojotpü'üsü cho'ujaain namüin tü ounaaka wattamüin sünain ayanamajaa saa'u neküin.[1]

Sutuma tü miyaasüka otta sutuma nnojoluipain tü juyaka müinka sümaiwa, tü nekapü'üka anainjee na wayuunaka makatka tü na'atiaka nnojoluipa, nnojoluipa ai'nüin sutuma alin tü miyaasüka sükajee malu'in tü laakalüirua, akatsa'a eesia wayuu eekai ayatüin apünajüin otta eekai epijaain namünüin, shiasa'a kapüleeipa jo namüin sutuma elin tü miyaasüka sümüin tü mürütka jo aja'lajaasü juluin tü nekajaaka anainjee, tü napünajüinka aja'lajaasü ne'e juluin sutuma tü ka'ika.[2]

Mayaainjee müin nakuwa'ipa na wayuukana sutuma tü alataka süpa'apünaa mmakalü supushuwa'a, eeipa jo ouktaa otta kasachiki sünainjee, ouktusu tepichi otta wayuu jima'alii je majayütnuu süsirü tü jamüka, tü miyaasüka otta sutuma matsüin naya sutuma nnojoluin anain tü nekaka, jo shi'ipajee tia, tü nakuwa'ipaka amülooijeesü sutuma no'onooin chamüin wattamüin sa'aka alijuna, aja'lajaasü tepichi o'unuin alijunapiapa'amüin süchiirua tü nekirajaaka anain, süchiirua a'yatawaa, neküin, wuin otta kasa eekai nnojoluin nuumainpa'apünaa, shiasa'a sutuma mayaain nakuwa'ipa, eesü wayuu eekai nnojorüleein ale'ejüin wajiiramüin, ki'rashiija naya süma'anamüin alijuna otta mapa nnojotsü nayaawatüin tü nakuwa'ipaka.

Süka alijunaiki

[anaataa | anaatawaa suurala]

La transformación que ha tenido la tierra por causa del cambio climático, sin duda ha sido un reto y desafío para la población wayúu.[1]

En años anteriores, las comunidades wayúu vivían del cultivo de maíz, patilla, yuca, plátano, guineo, frijoles etc; y además del cuidado de ovinos y caprinos, por medio de estás actividades ellos permanecían tranquilamente en sus territorios.[1]

A raíz del cambio climático estás actividades se fueron debilitando al punto de desaparecer de las mayorías de las comunidades, son pocas las rancherías que aún hacen estás actividades debido a que la fuerte sequia y la altas temperaturas han arrasado con la vida de sus animales y cultivos.[2]

Esto sin duda a traído consigo fuertes consecuencias como la pérdida de vidas humanas tanto de niños, niñas y adolescentes como también adultos a causa de la desnutrición y sed, pero por su parte también ha afectado la preservación de esta etnia debido a que muchos han salido a la vida occidental, en búsqueda de oportunidades, de alimentos, educación y por su puesto agua potable, salen y no retornan a sus comunidades, esto ha debilitado la preservación de dicha etnia.

Shi'ipajee sukuwa'ipa

[anaataa | anaatawaa suurala]
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Sequía presente en La Guajira ANÁLISIS DE VULNERABILIDAD DEL TERRITORIO POR SEQUÍA EN EL DEPARTAMENTO DE LA GUAJIRA
  2. 2,0 2,1 ANÁLISIS DE VULNERABILIDAD DEL TERRITORIO POR SEQUÍA EN EL DEPARTAMENTO DE LA GUAJIRA, COLOMBIA, A PARTIR DE UNA VISIÓN BASADA EN NECESIDADES BÁSICAS INSATISFECHAS